Jei nėra galimybės apšiltinti pastato iš išorės, galima patalpas šiltinti iš vidaus. Patalpų šiltinimas iš vidaus yra vienas svarbesnių vidaus apdailos darbų. Kaip ir kiekvienas statybinis darbas, taip ir šis privalo būti atliktas kokybiškai. Negerai iš vidaus apšiltintose patalpose laikui bėgant pradeda kauptis drėgmė, dėl kurios patalpose atsiranda pelėsiai.Pelėsiai dažniausiai sąlygoja vis dažniau pasikartojančius viršutinių kvėpavimo takų susirgimus. Kad netektų patirti tokių problemų, patariama tik pasitarus su specialistais pasirinkti tinkamiausią jūsų gyvenamosios aplinkos šiltinimo iš vidaus būdą.
Norint atlikti gerą vidaus apdailą ir parinkti tinkamiausią konkrečios patalpos šiltinimo būdą, reikia atsižvelgti į daugelį viso pastato būklės parametrų. Šiltinimui iš vidaus įtakos turi pastato sienų varža, įrengti arba planuojami įrengti radiatoriai, patalpos vėdimo sistema ir daugelis kitų parametrų. Statybų pramonė siūlo įvairias patalpų šiltinimo medžiagas. Norint išvengti jau minėtos problemos, t.y. drėgmės pertekliaus ir pelėsio, statybų sektorius siūlo specialias patalpų šiltinimui skirtas medžiagas. Vienos tokių yra kalcio silikato plokštės. Šios plokštės pasižymi savybe sugerti drėgmę ir neleisti jai skverbtis į patalpą. Panaudojus šias plokštes patalpų šiltinimui ir vėliau atlikus pilną vidaus apdailą, gali būti sutaupyta net pusė iš patalpos išeinančios šilumos. Kadangi kalcio silikato plokštės sulaiko drėgmės perteklių, pelėsio atsiradimui nelieka galimybių. Gaminant šias plokštes vidaus apdailai, nenaudojamas kietasis poliuretaninis putplastis ir asbestas, todėl plokštės į aplinką neišskiria toksinų.
Prieš pradedant šiltinti butą ar namą iš vidaus, reikėtų atlikti projektinius skaičiavimus, kurie užtikrintų, kad pasirinkus kurį nors patalpų šiltinimo būdą ar medžiagas, patalpose nepadidės drėgmės kiekis ir nepradės veistis pelėsis. Deja, paprastai tokių skaičiavimų niekas neatlieka ir dažnai pasirenka netinkamas patalpų šiltinimo medžiagas. Specialistai pataria naudoti nedidelio storio termoizoliacines medžiagas, t.y. maždaug penkių – septynių centimetrų storio, ir nepamiršti įrengti sandarios garo izoliacijos.
Savaime suprantama, kad apšiltinus patalpas iš vidaus, vėliau atlikus pilną vidaus apdailą, sumažėja bendras naudingas patalpų plotas. Čia, žinoma, kiekvienas renkasi, ar jam geriau gyventi didesnėje erdvėje ir daugiau mokėti už šildymą, ar vis dėlto sumažinti patalpų plotą, bet gyventi šiltai ir nebegauti didžiulių sąskaitų už šildymą. Be to, nebūtina šiltinti visų buto sienų iš vidaus, galbūt kartais gali pakakti apšiltinti tik vieną ar dvi sienas ir bute jau iškart bus šilčiau. Jei šiltinant pastatus iš išorės, visus darbus patariama atlikti šiltuoju metų laiku, tai atliekant patalpų šiltinimą iš vidaus, galima tai daryti ir žiemą.
Dauguma daugiabučių gyventojų, nusprendę apšiltinti savo butus iš vidaus, renkasi putų polistirolo plokštes ir šiltina butus patys. Tai nėra labai sudėtingas vidaus apdailos darbas. Tereikia nusipirkti reikiamo storio polistirolo plokštes ir priklijuoti jas prie sienos. Sienos, prie kurių bus klijuojamos šiltinimo plokštės, turi būti švarios, nuskusti nusilupę dažai, nuplėšti tapetai. Vėliau prie priklijuotų plokščių tvirtinamas armavimo tinklelis. Kad būtų išvengta drėgmės kaupimosi apšiltintose patalpose, būtina įrengti garų izoliaciją. Apšiltinus patalpas, vidaus apdailai reikėtų pasirinkti tokias medžiagas, kurios gerai absorbuotų atsirasiančią drėgmę. Viena iš tokių medžiagų yra gipso kartono plokštės.