Rodos, šįmet gamta ignoruoja statybininkus, nes niekaip neateina taip ilgai laukiamas pavasaris. Statybininkai su nekantrumu jau laukia, kuomet iš žemės išeis įšalas ir prasidės pamatų įrengimo darbymetis.
Paklausus specialistų dėl pamatų įrengimo kainos – sulaukiame atsakymo, kad dviaukščio pastato pamatų kaina svyruoja nuo 15 iki 20 procentų būsimo pastato karkaso kainos. Kaina didėja iki 30 procentų – jei namo savininkai pageidauja įrengti rūsį.
Dažnas individualaus gyvenamojo namo savininkas mąsto, kad susiradęs internete, pasiskolinęs iš pažystamo tipinį namo projektą – sutaupys. Tačiau pastarieji nėra visiškai teisūs. Galima teigti, kad šiuose projektuose yra apskaičiuojami tipiniai pamatai. Esmė yra tame, kad pamatus reikia skaičiuoti kiekvienu atveju atskirai. Žinoma, taip pat reikėtų nepamiršti pasinaudoti geologų paslaugomis, kuomet ištiriamas gruntas. Būtina žinoti būsimo statinio vietoje esančio grunto tipą, gruntinių vandenų lygį, jų kiekį, svarbus ir įšalo gylis, paviršiaus reljefas.
Statybų rinkoje gausu įmonių, teikiančių pamatų įrengimo paslaugas. Tačiau ne ką mažiau ir „savamokslių“ statybininkų. Norint išlieti tinkamai pamatus, reikėtų netaupyti ir šį darbą patikėti profesionalams.
Norint įrengti mažai įgilintus pamatus jų konstrukcinė schema sudaroma tik tada, kai yra atliekamas galimas gruntinio pagrindo deformacijos apskaičiavimas. Specialistai pataria, kad deformacijos privalomos mažesnės nei leidžiamos pasirinktos konstrukcijos namui. Dėl to, antžeminę namo dalį vertina ne tik kaip apkrovą, o ir kaip aktyvų konstrukcijos elementą (mažesnės sąlyginės gruntinio pagrindo deformacijos). Su grunto plėtimusi tiesiogiai yra susijusi ir namo sienų medžiaga. Žinoma, yra ir išimčių – kuomet gruntas nesiplečiantis – tuomet įmanoma pasirinkti pigiausią variantą – stulpinius pamatus. Tuomet privaloma, kad būtų mediniai sienojai. Jei pasirinksime juostinius pamatus – pastarieji atlaikys sienas iš dujų silikato blokelių bei plytinę apdailą. Gruntui turint savybių plėstis, patariama įrengti išlyginamąją aikštelę. Šiais atvejais namo pagrindas turėtų būti ne didesnis nei 8×8 metrų. Gruntui turint vidutinio arba didėlio plėtimosi savybių – sienas galima įrengti tik medines.
Jei planuojama įrengti sunkų pamatą – verta pasirinkti gelžbetoninius pamatus, kurių padą privalu įrengti žemiau peršalimo lygio. Esant tokiai konstrukcijai bus užtikrinamas pastato stabilumas, o namo apkrova pasiskirstys tolygiai ir gruntą deformuos simetriškai. Dėl to pamatai nepersisuks, neišsikreivins. Vienas iš geresnių profesionalų pasiūlymų – ištisos gelžbetoninės plokštės po visu namu paklojimas, ji bus kaip namo pamato pagrindas, o tuo pačiu ir rūsio grindys. Kainos atžvilgiu – šis variantas brangiausias, tačiau įžvelgiami tokie privalumai, kad nebereikalaujama įrengti atskiro pado bei ypatingai storos pamato sienos.
Atsižymėjus būsimo namo pamatus, kasamos duobės. Akcentuotina, kad pamatus būtina lieti iškarto, dėl to, kad gruntas susipurens arba jį neigiamai paveiks krituliai. Jei gruntas molingas, juose būtinas didesnis nei 10 cm betono pagrindas. Kita alternatyva – dvisluoksnė hidroizoliacija, kuri neleistų gruntui sugerti cemento pieno , o pamatai nesutrauktų kapiliarinės drėgmės. Smėliniuose gruntuose, hidroizoliaciją reikia tankinti, darant žvirgždo pagalvę, ją užpilant bitumine mastika, išliejama plokštė, o vėliau ir pamatas. Žinoma, reikia patiesti armatūrinį tinklą, o tik po to lieti betoninę plokštę. Esant poreikiui įrengti baseiną šiame lygyje – tai jo paties indą, komunikacijas privalu išlieti dar prieš pradedant įrengti rūsio sienas.
Kainos atžvilgiu, pigiau būtų monolitinės sienos rūsyje, tačiau jau jų storis privalėtų būti mažiausiai 30 cm. Dažniausiai rūsio sienų hidroizoliacija pasirenkamos tepamos bituminės mastikos, hidrostiklizolas, kurį galima klijuot.