Išgirstame miestiečių kalbas, kad Klaipėdos mieste , Gandrališkių kvartale pastatytas aukščiausias Pabaltyje pastatas pradėjo grimzti. Savaime suprantama, kad tokio pobūdžio daugiaaukštis statytas su visais statybai reikalingais sprendimais, tačiau pastato grimzdimas į žemę – rimta problema ne tik šio daugiaaukščio gyventojams, bet ir patiems projektuotojams. Taip pat ši tema aktuali ir individualių namų statytojams, kurie ruošiasi pradėti statybas ir nori nesusidurti su tokiais sunkumais.
Atlikti geologiniai tyrimai ir kokybiškai suprojektuoti pastato pamatai – tai lyg du elementai, negalintys egzistuoti pavieniui. Akivaizdu, kad su šiuo teiginiu sutiks bet kuris projektuotojas. Nepaisant to, ar statomas individualus gyvenamasis namas ar didelis komercinės paskirties pastatas – namo savininkai ir investuotojai atlikę geologinius tyrimus sutaupo bei apsisaugo nuo papildomų išlaidų ateityje.
Pagal aukščiau paminėta problemą galima daryti elementarią išvadą, kuomet kalbama apie pamatų įrengimą būtina atlikti geologinius tyrimus. Tik jų dėka, bus galima sėkmingai vykdyti projektavimo veiklą, apskaičiuojant tikslų gręžtinių pamatų polių gylį. Šiuo atveju, pastebima, kad geologiniai tyrimai nors ir buvo atlikti, tačiau greičiausiai dėl statybų rangos bendrovių klaidos prasidėjo pastato pamatų grimzdimas.
Dažnas gali paklausti, kodėl vis dėl to svarbu ištirti gruntų savybes? Tiems paaiškinsima, kad šie tyrimai dažniausiai atliekami rengiant statinio projektą. Tyrimo metu sklypo nurodytose vietose bei pagal parengtas technines užduotis yra ištiriami gruntai. Ištyrus gruntą gauti rezultatai leidžia projektuotojams parengti būsimo pastato pamatų konstrukcinę dalį. Jeigu pastatas rekonstruojamas – tyrimų dėka yra įvertinama pastato, pamatų ir grunto sąveika, taip pat padeda projektuotojams nuspręsti apie esant pamatų tinkamumą.
Kitas pastato deformacijos priežastis specialistai pateikia gruntinius vandenius. Lietuvoje esant sezoniškumai, svyruojant temperatūrų pokyčiams drėgnas gruntas sušąla, o ledu patapęs vanduo išsiplečia iki 10 procentų ir to dėka vyksta grunto plėtra. Dėl šios priežasties gruntas žiemą tarsi mėgina išstumti gręžtinius pamatus iš žemės. Pasikeitus sezonui, pavasario metu vyksta priešingi procesai. Kuomet tirpsta ledas – grunte esantys užšalę vandenys gręžtinius pamatus mėgina įtraukti gilyn į gruntą. Savaime suprantama, kad skirtingose sklypo vietose pamatų grimzdimas vyksta netolygiai. To pasekoje vyksta gręžtinių pamatų deformacija, gali atsirasti įskilimų.
Mokslinėje literatūroje išskiriami keli gruntų tipai:
Uoliniai gruntai. Šie gruntai įvardinami kaip ypač tvirti, atsparūs vandens ir šalčio poveikiui, jie neišplaunami ir nesiplečiantys. Dėl šių priežasčių pamatus įmanoma kloti tiesiai ant grunto. Deja, tokių gruntų Lietuvoje labai mažai.
Stambianuolaužiniai gruntai si nedidesnėmis kaip 2 mm priemaišomis. Taip pat geras pagrindas, jei jų neplauna gruntiniai vandenys.
Renkantis vietą statyboms, patartina rinktis tokią vietą, kurioje gruntas yra nesiplečiantis arba mažiausiai besiplečiantis. Nes peršalimo lygmenyje jis bus vienalytis. Specialistai rekomenduoja prieš įrengiant gręžtinius pamatus paruošti „pagalvę“ iš nesiplečiančio grunto (t.y. smėlio, žvyro ir pan.). Tuomet tikėtina, kad drėgname grunte ši pagalvė atliks drenažo veikėjo vaidmenį.
Kuomet kalbama apie gręžtinius pamatus, specialistų dažnai įvardinamus poliniais pamatais, akcentuojami tam tikri privalumai. Naudojant gręžtinius pamatus sumažėja žemės darbų apimtis, mažesnės medžiagų