Dauguma miestuose gyvenančių žmonių gyvena butuose. Kasdien jie turi normalius žmogaus poreikius patenkinančius patogumus, tokius kaip karštas ir šaltas vanduo, nuolat tiekiama elektros energija, o žiemos metu – šiluma. Gyvenantiems nuosavuose namuose užmiesčiuose, mažuose miesteliuose ar kaimuose dažnai visomis ar bent keliomis komunikacijomis tenka pasirūpinti patiems.
Nuosavo namo statyba prasideda nuo tinkamo sklypo paieškos. Architektai, ieškantiems sklypo individualiam namui, pataria rinktis tokį sklypą, kuriame būtų kuo daugiau reikalingų komunikacijų, arba komunikacijos būtų bent jau netoli sklypo, kad jas vėliau nesudėtingai galima būtų atsivesti iki būsimo namo. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad sklypui svarbi tik gera vieta ir prieinama kaina, o visa kita su laiku galima pasidaryti, tačiau taip nėra. Namo statyba ir reikalingų komunikacijų įrengimas nėra toks jau paprastas ir greitas procesas, priešingai, suplanuoti darbų terminai dažnai nukeliami dėl darbininkų užimtumo, nepalankių oro sąlygų ar piniginių resursų stygiaus.
Suradus ir įsigijus sklypą individualaus namo statybai, reikia pradėti rengti namo ir namo pamatų projektus. Prieš rengiant pamatų projektą, reikia atlikti grunto tyrimus, kurie parodytų, kokiame gylyje kokio stiprumo gruntas slūgso. Šie tyrimai leidžia nuspręsti, kokio tipo pamatus pasirinkti konkrečiam statiniui. Paprastai individualūs namai statomi ant gręžtinių pamatų. Šio tipo pamatai montuojami gana greitai, medžiagos, reikalingos pamatų įrengimui, nėra labai brangios, o pamatų montavimo kaina taip pat prieinama dažnam nuosavo namo statytojui.
Gręžtinių pamatų įrengimo darbai pradedami nuo statybvietės paruošimo. Pirmiausia reikia nuimti augalinį dirvožemio sluoksnį, pasižymėti polių vietas ir imtis gręžimo darbų. Kad įrengiami poliai būtų tvirti, juos būtina armuoti, t.y. į išgręžtą polio vietą reikia įstatyti armatūros karkasą, ir vėliau jį užpilti betonu. Įrengti gręžtiniai poliai turi būti apjungti antžemine konstrukcija – rostverku. Rostverko karkasas vėlgi formuojamas iš armatūros ir į klojinius pilamas betonas. Svarbu nepamiršti apšiltinti įrengtų gręžtinių pamatų. Šiam darbų etapui patariama pasirinkti kokybiškas medžiagas.
Betonuojant gręžtinius polius, patartina naudoti aukštos klasės betoną, kurį reikėtų užsisakyti iš cemento gamyklos. Pakrautos betonvežės svoris labai didelis, todėl neretai šis transportas „išvagoja“ statybvietes ir kelius. Jeigu statybų aikštelėje gruntas yra silpnas, gali tekti jį sutvirtinti, kad betoną atvežusi betonvežė nepadarytų daugiau žalos nei naudos. Iš betonvežės betonas ilgomis žarnomis pilamas į išgręžtas gręžduobės. Vidutinio dydžio namo gręžtinių pamatų įrengimui gali prireikti maždaug apie penkiolikos kubinių metrų aukštos klasės betono.
Pamatų įrengimo specialistai pataria aplink pamatus išlieti nuogrindą. Nuogrinda turėtų būti maždaug dvidešimties centimetrų storio prie pamato ir palaipsniui plonėtų toldama nuo pamatų. Nuogrinda saugo pamatus nuo per didelės drėgmės sankaupų, nes vanduo ja lengvai nuteka nuo pamatų. Šis pamatų įrengimo darbų etapas labai svarbus, nes drėkstantys pamatai gali padaryti didžiulę žalą visam namui. Dėl nuolatinės pamatų drėgmės ima pelyti namų grindys, sienos, o įsiveisusius pelėsius labai sunku išnaikinti. Tad jei pamatai nebus apsaugoti nuo šalutinių aplinkos poveikių įrengimo procese, eksploatacijos procese teks įdėti daug daugiau pastangų ir lėšų klaidoms ištaisyti.