Priklausomai nuo pastato tipo, jo paskirties, apkrovos dydžio, inžinerinių, geologinių bei kitų sąlygų, pamatų konstrukcijos gali būti labai įvairios. Pavyzdžiui, atvirose duobėse montuojami surenkamieji ar monolitiniai pamatai. Juostiniai pamatai taip pat būna surenkami arba monolitiniai, klojami po sienomis ar kolonų eilėmis. Jeigu pastatas statomas su rūsiu, juostiniai pamatai yra ir rūsio sienos. Esant nevienodam ir nestabilios struktūros gruntui, geriausia įrengti kryžminius juostinius pamatus po kolonomis.
Plokštiniai pamatai dažniausiai klojami po visu statiniu. Šių pamatų plokštės būna lygios arba briaunotos. Esant didelei pamatų apkrovai, įrengiami juostiniai pamatai. Šiuo atveju klojama monolitinė kesoninė plokštė.
Kiekviena pamatų rūšis, taip pat ir gręžtiniai pamatai, išsiskiria specifinėmis techninėmis ir mechaninėmis savybėmis, montavimo būdu ir pan. Tačiau visus pamatus sieja tai, kad visi jie atlieka pastato pagrindo ir apkrovos funkciją. Tai reiškia, kad pamatams reikia atlaikyti pastovias apkrovas iš viršaus, t.y. stogą, sienas, perdangas, ir nepastovias – žmones, sunkius daiktus, įrengimus, automobilius. Taip pat pamatus veikia tokie gamtiniai veiksniai, kaip šiluma, šaltis, vanduo. Todėl įrengiant pamatus reikėtų nepamiršti pamatų termoizoliacijos ir drenažo įrengimo.
Specialistų teigimu, gręžtiniai pamatai yra patikimiausi ir tvirčiausi, nes juos montuojant naudojama nemažai armatūros. Tačiau ne visur galima įrengti šio tipo pamatus. Pavyzdžiui, smėlingas ir durpingas gruntas yra per silpnas gręžtiniams pamatams. Bet esant pakankamai stipriam gruntui, racionaliausi ir ekonomiškiausi yra atskirai įrengti gręžtiniai pamatai, vėliau sujungti rostverku (pamatine sija).
Atliekant bet kokį statybinį darbą, pradedant nuo projekto parengimo, būtinas atsakingumas, kruopštumas ir, žinoma, profesionalumas. Būtent gręžtinių pamatų projektuotojo užduotis ir yra racionaliai išdėstyti pamatus, kad jų būtų nei per mažai, nei per daug, o tiek, kiek reikia. Toliau profesionalaus darbo įgūdžius tenka parodyti statybininkams, jau imantis pirminių pamatų įrengimo darbų. Žinoma, paprasčiausia yra suversti betoną į gręžtinių pamatų gręžduobę nekreipiant dėmesio į tai, ar po pamatu esantis gruntas yra kokybiškas ir atlaikys būsimo pastato apkrovas. Atliekamas darbas bus kokybiškesnis, jei kiekvienoje gręžtinių pamatų duobėje bus atliktas grunto tyrimas. Savaime suprantama, kad tuomet pamatų kaina bus didesnė nei pirmu aptartu atveju.
Architektūriniu požiūriu, jei statomas individualus namas ar kitas pastatas pagal tipinį projektą, o pamatų išdėstymas yra paprastas, pavyzdžiui, stačiakampės konfigūracijos, tuomet gręžtinių pamatų įrengimas kainuos mažiau. Tačiau, jeigu pastato išplanavimas yra netradicinis, įmantrus, tada net ir tokiam pačiam pamatų plotui įrengti teks skirti daugiau lėšų.
Įrengus gręžtinių pamatų polius, jie sujungiami betonine pamatine sija – rostverku. Kad pastatas neprarastų šilumos per pamatus, būtina juos tinkamai apšiltinti. Pamatų apšiltinimui patariama naudoti putų polistirolo plokštes, tačiau reikėtų rinktis ne pačią pigiausią šios medžiagos rūšį, o nors ir brangesnį, bet kokybiškesnį polistirolą. Šių medžiagų pasirinkimas statybinių prekių parduotuvėse šiuo metu yra tikrai gausus. Gręžtiniams pamatams šiltinti patartina naudoti geresnį putų polistirolą, nes prastesnis, būdamas nedidelio tankio ir sąveikaudamas su gruntu, sugeria daugiau vandens ir greičiau pradeda irti. Svarbu, kad pamatų šiltinimo sluoksnis būtų nemažesnis nei 10 cm. Priešingu atveju, gręžtinius pamatus apšiltinus plonesniu sluoksniu, pastatas vis tiek praras dalį šilumos per pamatus.