Kiekvieno namo statyba prasideda nuo pamatų įrengimo. Prieš rengiant pamatus, atliekama daug įvairių žemės darbų. Lyginant sklypą, tankinant gruntą, pasikeičia statybvietės paviršiaus reljefas. Žemės paviršiaus sluoksnio, t.y. dirvožemio, pasikeitimus labiausiai įtakoja lietaus ir tirpstančio sniego vanduo. Dirvožemio struktūra prastėja ir vykstant vėjo erozijai, t.y. kasant gruntą, lyginant juo įdubas, vėjo veikiamos žemės dalelės išsisklaido. Tokiu būdu labai suprastėja dirvožemio struktūra. Intensyviai veikiant gruntą, t.y. kasant, gręžiant, dirba įvairi speciali sunkiasvorė technika.
Darbų metu atsiradęs purvas, kitos atliekos taip pat pasklinda po aplinką. Ekologiniu požiūriu, statybvietės ne tik žaloja žemės paviršių, bet ir teršia aplinką. Todėl, siekiant sumažinti statybų daromą neigiamą poveikį aplinkai, reikėtų numatyti galimus aplinkos pasikeitimus, jų pasekmes, kilsiančias problemas bei apgalvoti priemones, galimoms problemoms spręsti.
Pamatų įrengimas – tai daugiau laiko reikalaujantis procesas lyginant su pastato antžeminės dalies statyba. Klojant pamatus atliekama daug sudėtingų ir specifinių darbų, naudojamos specialios technologijos ir tam tikra technika. Esant stabiliam gruntui pamatų rengimo darbai atliekami atviroje duobėje. Tačiau esant nestabiliam gruntui dirbti atviroje duobėje yra ne tik neekonomiška, bet ir pavojinga darbininkams. Šiuo atveju dažniausiai kalami poliai arba pasirenkamas giliųjų pamatų variantas, t.y. į gruntą įleidžiami kesonai, šuliniai, daroma tranšėjinė siena.
Viso statinio būklė, žinoma, priklauso nuo pamatų, jų pagrindo, požeminės pamatų dalies sienų, perdangų, kanalų ir kitų laikančiųjų konstrukcijų stabilumo ir tvirtumo. Pamato pagrindas – tai gruntas, laikantis visų pastato konstrukcijų apkrovas. Pagrindai gali būti natūralūs ir dirbtiniai. Natūralus pagrindas – tai nepakeistos natūralios struktūros gruntas. Dirbtinis pagrindas – tai gruntas, kurio dalis gali būti pakeista kitu, tvirtesniu, gruntu arba esamas gruntas tam tikrai būdais sustiprintas iki reikiamos kokybės. Dirbtinio pagrindo įrengimo būdai pasirenkami pagal esamo grunto savybes, pastato tipą ir būsimas jo apkrovas. Dažniausiai gruntas tankinamas, gali būti įrengiamos gruntinės pagalvės. Pagrindas yra tankinamas, kai gruntas yra poringas ir suspaudžiamas. Tai gali būti purus smėlis, silpnas molis, piltinis ar kitoks gruntas. Taip pat grunto stiprumui padidinti gali būti į gruntą įšvirkščiamas tam tikras tirpalas ar skiedinys. Įšvirkščiamos medžiagos gali būti bitumas, cementas, negesintų kalkių skiedinys, įvairios dervos, skystas stiklas. Injektuojant šias medžiagas, į gruntą įleidžiami specialūs injektoriai, pro kuriuos su slėgiu į grunto poras ar uolienų plyšius įšvirkščiamas tam tikros medžiagos suslėgtas tirpalas. Kietėdamas šis tirpalas sujungia grunto daleles ir taip gruntas sutvirtėja.
Tinkamai atlikus visus žemės darbus ir sutvirtinus gruntą, galima imtis pamatų rengimo darbų. Jei statomas sąlyginai nedidelės apkrovos pastatas ar individualus namas, geriausias pasirinkimas – gręžtiniai pamatai. Įrengiant gręžtinius pamatus, grunte išgręžiamos nustatyto skersmens ir reikiamo gylio gręžduobės, į jas įstatomas metalinis karkasas, kuris užbetonuojamas. Jeigu gruntas pasirinktame sklype yra pakankamai tvirtas ir neprireikia papildomų grunto stiprinimo darbų, gręžtinių pamatų įrengimas vyksta pakankamai greitai. Papildomų žemės darbų nebuvimas nereikalauja papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, todėl gręžtinius pamatus renkasi dažnas užsakovas. Tačiau jeigu atlikus išsamius grunto tyrimus nustatoma, kad gali prireikti maksimalaus gręžtinių pamatų skersmens ir gylio, šių pamatų įrengimas gali kainuoti netgi brangiau už juostinių pamatų klojimą. Taigi kiekvienu atskiru atveju ir netgi gretimuose sklypuose gali būti taikomos skirtingos panašių pastatų pamatų rengimo technologijos.
Baigus pamatų rengimo darbus, būtina nepamiršti juos apšiltinti. Jei namas su rūsiu, namą reikėtų šiltinti iš išorės, o jei namas neturi rūsio, šiltinimo darbai atliekami iš vidaus. Šiuo metu izoliacinių medžiagų pasirinkimas yra pakankamai platus. Tai gali būti putų polistirolas, ekstruzinis polistirenas, akmens vata. Pigiausia medžiaga, žinoma, yra polistirolas. Akmens vata yra turbūt populiariausia pamatų šiltinimo medžiaga, nes tinka ir išoriniam, ir vidiniam pamatų šiltinimui. Ekstruzinis polistirenas, lyginant su paminėtomis medžiagomis, yra brangiausias.