Dauguma mūsų žino, kaip yra svarbu pastatyti namą nepadarant klaidų ir kiek nervų atima statybininkų klaidos ar specifinių žinių statyboje trūkumas. Esu girdėjusi tokį posakį, kad pirmą namą pastatyk žmonai, antrą kaimynui, trečią statykis pats sau – nes bus įgyta daugiau praktikos statyboje, namas bus kokybiškesnis, patikimesnis.
Visų pirmiausia prieš pradedant statybas privalu nuspręsti, kurioje sklypo vietoje bus namas, svarbu numatyti, kurioje vietoje bus įrengtas įvažiavimas į sklypą. Tai ypatingai svarbu, nes padarius įvažiavimą į sklypą tarkim pietinėje pusėje, keisis ir namo padėtis – reikės suprojektuoti pastatą, nukeliant jį į sklypo gilumą, taip pat projektuoti tokius elementarius dalykus, kaip kambarių išdėstymą.
Dažniausiai individualių namų savininkai nori įsirengti namuose rūsius. Tuomet prieš sudarant pastato projektą – privalu atlikti geologinius sklypo tyrimus, nustatyti, kokiame lygyje yra gruntiniai vandenys. Nuo šių dalykų priklausys ar įmanomos rūsio statybos.
Geologiniai tyrimai būtini ir dėl pamatų projektavimo. Nuo geologinių tyrimų rezultato galima spręsti kokie bus namo pamatai. Šiandieninėje statybų sferoje sparčiai populiarėja gręžtinių (arba polinių) bei juostinių pamatų tipai.
Gręžtinių pamatų populiarumas priklauso nuo mažesnių išlaidų žemės darbams. Rengiant gręžtinius pamatus grunte gręžiamos skylės, jos išbetonuojamos, o poliai sujungiami betonine sija, kuri dar kitaip vadinama rostverku. Tačiau specialistai akcentuoja, kad įrengiant gręžtinius pamatus yra svarbu žinoti tai, kad dažniausiai šių pamatų rostverkas yra ant žemės paviršiaus, todėl gali iškilti pavojus cokolio zonoje susidaryti šalčio tiltui . Nuo rostverko viršaus paprastai būna apie 60 cm iki apačios. Norint sumažinti namo šiluminius nuostolius – tarp rostverko ir grunto rekomenduojama padengti putų polistirolio. Atkreiptinas dėmesys, kad fasadinis polistirolas iki EPS 70 netinka dėl savo mažo tankio, nes nėra ilgaamžis ir sąveikaudamas su gruntu ima irti.
Kiti – juostiniai pamatai. Pastarieji išoriškai nelabai skiriasi nuo gręžtinių. Juostiniai pamatai dažniausiai įrengiamai, kai namas su rūsiu arba kai svarbu pamatų šiltumas, patikslinsiu – kuomet pamatai yra nuo banketės iki namo grindų jie būna šiltesni, be to per cokolio pjūvį yra išvengiama šilumos nuostolių. Svarbu šių pamatų sienas apšiltinti ar hidroizoliuoti. Esant ankštam gruntinių vandenų lygiui – reikalinga įrengti drenažą. Pamatų įrengimas užtrunka ilgiau, nes būtina atsikasti gruntą, sudarant priėjimą iš visų pusių.
Pastačius pamatus – būtina juos apšiltinti. Ekonominiu požiūriu pastatai, turintys rūsius, šiltinami iš išorės. Jei pastatas neturi rūsio – šiltinimas atliekamas iš vidaus. Statybinių prekių parduotuvėse egzistuoja gausus izoliacinių medžiagų pasirinkimas. Pamatų šiltinimui naudojamos tokios pat medžiagos kaip ir šiltinant grindis – akmens vata, putų polistirolas, ekstruzinis polistirenas. Žinoma, pigiausia medžiaga yra polistirolas, tačiau renkantis šią medžiagą sudaro palankias sąlygas jose veistis graužikams. Paprastai ji tinka tuomet, kuomet pamatus šiltiname iš išorės. Ši medžiaga yra degi. Kita pamatų šiltinimo priemonė yra ekstuzinis polistirenas – tačiau ji brangi. Trečioji šiltinimo priemonė – akmens vata – yra populiariausia. Ji atspari ugniai, nepelija, nes vandens įsigeriamumas tėra tik 1 procentas ir jos negadina graužikai . Ši vata tinkama tiek išoriniam, tiek vidiniam pamato šiltinimui