Prieš daugiau nei du tūkstančius metų išrastas pastatų drenažas tuometiniems žmonėms nebuvo svarbus. Šiandien, pastebima tendencija, kad jis tampa nesvarbus taupantiems, kurie tai laiko tuščiu pinigų švaistymu.
Statantiems gyvenamuosius namus šeimininkams iškyla klausimas, kuomet mąstoma, kaip reikia namą apsaugoti, nes lietaus bei gruntinis vanduo daro didelį neigiamą poveikį pačiam pastatui, jo požeminei daliai.
Žinoma, specialistai, iškarto pataria net negalvodami, kad drenažas – tai vienintelis tinkamas sprendimas. Jei statybininkai tinkamai įrengs prie jūsų namo drenažo sistemą – bus sutaupytos jūsų piniginės lėšos bei nervai.
Esant dideliam drėgmės žemėje kiekiui iškyla rimta grėsmė namo požeminei daliai, konkrečiau, rūsiui bei pamatams. Prie didelio drėgmės kiekio prisideda gruntiniai ir lietaus vandenys. Norint išspręsti tokią problemą – pirmiausia protinga išeitis įrengti drenažą. Jei bus pastebėta, kad ši pamatų apsauga nepakankama, tiuomet reikėtų hidroizoliacijos. Norint įrengti drenažo sistemą – reikėtų nusistatyti gruntinio vandens lygį. Žinoma, pastebėti, kad žemė, esanti šalia pastato, kenčia nuo per didelio vandens kiekio – gali išduoti augalija. Jei drėgmės kiekis aukštas, naujai pasodinti medžiai, krūmai sunkiai prigys. Botanikai pataria, kad tokie augalai kaip topolis, žilvitis, ieva – mėgsta drėgmę, tačiau jų šaknys nenusausina dirvos pakankamai.
Savaime suprantama, nepakanka drėgmės lygio įvertinimo pagal išorinius augalų požymius. Jei rūsyje pastebimi nutekėjimai ar net paties rūsio užtvindymas – tai taip pat nesuteikia tikslios informacijos. Tikslius apskaičiavimus gali pateikti tik specialistai.
Statybos specialistai primena, kad drenažas tiesiamas tiek iki, tiek ir po pamato izoliacijos darbų, tačiau tai turi būti atliekama iki pamatą užpilant žeme. Jei gyvenamąjame name dar nėra pajungta kanalizacija, vandentiekis ir elektra, reikėtų iš anksto nurodyti planuojamas komunikacijų įvadų vietas, nes tai padės ateityje išsaugoti drenažo sistemą.
Statybininkai pastebi, kad gyvenamųjų namų savininkai sumasto įrengti drenažą ir tuomet, kai namo statyba jau baigta, tačiau tuomet iškyla daug daugiau problemų ir pareikalauja papildomų išlaidų. Darbininkams iš naujo tenka nukasinėti žemę, kad būtų atvira požeminė pastato dalis. Jei aplinka aplink namą jau sutvarkyta – pasėta žolė, pasodintos gelės – visa tai išnyks, nes paprasčiausiai aplinka vėl taps statybų aikštele.
Norint pradėti drenažo įrengimo darbus, reikėtų nusistatyti, kokiame gylyje bus klojami vamzdžiai. Mokslinėje literatūroje įvardinama, kad drenažo gylis yra atstumas nuo drenažo apačios iki žemės paviršiaus. Esant lengvai dirvožemio sudėčiai, drenažo gylis patartinas mažesnis negu vidutinio sunkumo ir sunkiuose dirvožemiuose. Jei dirvožemis sunkus arba vidutinio sunkumo – tokiu atveju yra drenuojama giliau, o sluoksniuotuose dirvožemiuose rekomenduojama drenas įrengti lengvesniame ir laidesniame vandeniui sluoksnyje, nes šiuo atveju yra mažesni filtraciniai pasipriešinimai ir todėl vanduo į dreną patenka daug lengviau. Jei toje vietovėje, kurioje planuojate statyti namą, dažnai lyja, reikėtų drenas kloti kuo sekliau, kad lietaus vandenys būtų kiek įmanoma greičiau pašalinami. Specialistai primena, kad lietaus vandenys geriau įtekės į drenažo vamzdžius, kuomet jie bus užpilti vandeniui laidžiu gargždu. Tačiau čia iškyla kita problema, kuomet pernelyg sekliai įrengiamas drenažą, žiemos metu bus sudaromos galimybės susiformuoti ledo kamščiams, kurie trukdys vandenio pratekėjimui bei ardys pačius drenažo vamzdžius.