Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad mieste gyvenantys žmonės vis dažniau nusprendžia keisti gyvenamąją vietą. Norėdami pailsėti nuo kasdienio miesto triukšmo, jie keliasi į priemiesčius, kuriuose ne tik ramiau, bet ir maloniau gyventi gamtos apsuptyje. Dažnai nusprendžiama statyti ar pirkti nuosavą namą arčiau miško ir vandens telkinio. Savaime suprantama, kad sklypas, esantis netoli upės ar ežero, paprastai yra drėgnesnis, o nuolatinė drėgmė gali kelti pavojų stovinčiam namui ir kitiems pastatams.
Tam, kad perteklinė drėgmė per ilgą laiką nepradėtų kelti didelių rūpesčių, sklype reikėtų įrengti kokybišką drenažo sistemą.
Kartais net negalima įtarti, kad sklype yra per daug drėgmės, bet augantys augalai ir medžiai arba niekaip negalintys prigyti kokie nors augalai gali pasufleruoti apie besiformuojančią problemą. Pavyzdžiui, jeigu kieme augančių obelų, vyšnių ar kitų vaismedžių kamieno žievė pradeda luptis, atsiranda pelėsis ant kamieno ir ima džiūti šakelės, tai gali būti ženklas, kad sklype atsirado drėgmės perteklius. Jeigu jau kieme augantys augalai ir medžiai vienaip ar kitaip reaguoja į drėgmės perteklių, savaime aišku, kad drėksta ir namo pamatai bei rūsys, jei jis yra įrengtas. Taigi jei drenažas nebuvo įrengtas statant namą, reikia kuo greičiau imtis jo įrengimo darbų.
Drenavimo sistemos įrengimo darbai turėtų prasidėti nuo išsamių grunto tyrimų, atliekamų kvalifikuotų specialistų. Atlikti tyrimai parodo, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys ir kaip jie įtakoja pastato pamatus. Įrengti drenažą jau pastatytam namui yra sudėtingiau nei šiuos darbus vykdyti paraleliai su pamatų įrengimu. Šiuo atveju reikia atkasti požeminę pamatų dalį. Taigi kažkurį laiką gyvenus name ir susitvarkius aplinką, tenka vėl patirti statybinių darbų keliamą triukšmą ir laikiną netvarką.
Įrengiant drenažo sistemą paprastai kasamos tranšėjos, kurių dugnas turi būti sutankintas ir išlygintas. Dažniausiai tranšėjos dugnas tankinamas ir lyginamas sausu smėlio ir klintinio žvirgždo mišiniu. Vėliau ant lygaus dugno klojami drenavimo vamzdžiai. Suklotus vamzdžius reikia užpilti medžiagomis, gerai praleidžiančiomis vandenį. Medžiagas ant vamzdžių reikia pilti atsargiai, kad vamzdžiai nepasislinktų iš savo vietų. Kai visi reikalingi sluoksniai supilti, galima užpilti dirvožemio sluoksnį.
Visi drenavimo vamzdžiai turi būti suvesti į drenažo šulinius. Anksčiau buvo įrengiami šuliniai iš gelžbetoninių žiedų, dabar dažniau naudojami plastikiniai šuliniai, kurių montavimui nereikia ieškoti specialios keliamosios technikos. Šuliniai turi būti įrengti žemiausioje sklypo vietoje, kad perteklinis vanduo galėtų lengvai sutekėti į juos. Vandenį, susikaupusį drenavimo šuliniuose, galima naudoti sklypo augalams laistyti arba nukreipti į artimiausią rezervuarą ar kitą vandens telkinį.
Kartais dėl labai didelės sklypo drėgmės vien drenažo sistemos namo pamatams apsaugoti nuo vandens neužtenka. Drėgmė gali kauptis ne tik dėl aukštai esančių gruntinių vandenų ar dažnų ir gausių kritulių, bet ir dėl netvarkingos vamzdynų sistemos. Todėl būtent pamatų požeminė dalis reikalauja ypatingai geros apsaugos nuo vandens. Tam naudojamos įvairių rūšių hidroizoliacinės medžiagos. Hidroizoliacinės medžiagos apsaugo pamatus nuo kapiliarinės drėgmės, o drenavimo sistema surenka laisvąjį požeminį vandenį. Naudojant abi šias sistemas kartu, pasiekiami geresni namo pamatų ir sklypo apsaugos nuo drėgmės rezultatai.