Kaip aiškina žodynas, židinys yra atvira laužavietė patalpoje ir, kad tai yra vienas iš seniausių patalpų apšildymo būdų. Dauguma židinį suprantame kai vieną visumą, tačiau židinys yra sudarytas ne iš vienos dalies, jį sudaro pakura, pakuros sąrama,dūmtraukis ir jo gaubtas (vadinamoji kakta). Židinys įrengiamas patalpos viduryje, prie sienos arba pačioje sienoje. Tačiau tai nėra taisyklė – židinys gali būti įrengiamas ir lauke, tačiau jis būna skirtas ne tik kepsniams išsikepti, bet atlieka ir kitas funkcijas. Tai originalus, patogus ir praktiškas gyvenamosios aplinkos puošybos elementas. Prie jo malonu leisti vėsius vakarus su artimaisiais, draugais, žiūrėti į spragsinčią ugnį, krentančius rudeninius lapus, sušilti. Dažnas savo kieme židinį įrengia pavėsinėje, kurioje rudenį lyjant lietui galima leisti laiką kartu su artimaisiais taip sukuriant jaukumą.
Dažniausiai pasitaiko šie židinių tipai: atvirieji (tokie židiniai nėra pritaikyti mažoms patalpoms apšildyti ir dažniausiai statomi lauke), židiniai kaip šildymo įrenginys (tai židiniai su nedidelėmis pakuromis, kurių šilumos atidavimo principas yra įkaitinus masyvą ar karšto oro srautu), o taip pat ir židiniai krosnys, kurie tinka naudoti patalpose, kuriose nuolatos reikia palaikyti šilumą.
Viena populiariausių židinių gamybos medžiaga yra skaldyti akmenys ir akmens skalda. Dažniausiai tokius židinių statybos darbus atlieka specialistai, kurie užsiima ne tik akmens židinių statyba, bet ir kitais akmens darbais. Dažniausiai akmens židiniai yra statomi naudojant vadinamąjį ugnies (muilo) akmenį. Svarbiausias ugnies (muilo) akmens židinių-krosnių bruožas yra ekologiškumas, o tai ypač svarbu šiais didelio užterštumo laikais. Kiti tokio akmens židinio privalumai yra ekonomiškumas ir malonios šilumos išleidimas. Tokiam židiniui statyti naudojama akmenų rūšis pasižymi atsparumu aukštai temperatūrai, o taip pat ir ypatinga savybe sukaupti šilumą (galima būtų palyginti su pakraunamomis baterijomis). Tokius faktus pripažįsta viso pasaulio židinių statytojai, kurie dažniausiai ir dirba su ugnies akmenimis statydami židinius.
Siekdami susilieti su gamta ir išgauti autentiškumą, židinių statytojai atliekantys akmens darbus, juos stato naudodami laukuose rastus skaldytus akmenis ir akmens skaldą. Lauko akmens židiniai taip pat populiarūs Lietuvoje, tikriausiai šis populiarumas yra susijęs su lietuvių tautiškumo bruožu – žemdirbyste ir potraukiu natūralioms medžiagoms, kurias mums suteikia gamta. Tokius akmens darbus, kurie skirti kuriant natūralaus akmens židinius atlieka ne tik puikūs šios srities specialistai, bet ir dalele meninikai, nes natūralus akmuo nėra lengvai formų keitimui pasiduodanti natūrali statybinė medžiaga.
Labai dažnai namų sąlygomis naudojami židiniai yra atliekantys ne tik savo tikrąją paskirtį, tačiau yra nuostabi interjero puošybos dalis. Židiniai namuose būna įvairiausių formų, o taip pat puošiami įvairiausiais puošybos elementais – pradedant iš molio degtais ir įvairiais raštais išmargintais kokliais, baigiant mozaikomis dėliotomis iš akmens skaldos ar didesnių skaldytų akmenų.
Specialistai pataria, kad akmens židinius palankiausia statyti vasaros metu, nes židinį reikia mūryti, o mūro skiedinys geriausiai džiūsta šiltuoju metų laiku. Kai lauke karšta ir šviečia saulė – židinys bus pastatytas daug greičiau ir bus tvirtesnis, ypač jei jis yra mūrijamas iš akmens. Taip pat reiktų paminėti, kad lauko židiniui (skirtingai nuo patalpose stovinčio židinio) reikalingas stabilus pamatas, kuris turi siekti apie 1,2 – 1,5m gylio. Na, o taip pat reikia pagalvoti ir apie lauke stovinčio židinio spalvą (tokios problemos nesukelia vidaus sąlygomis statomi židiniai), nes lauko židinys greitai apsineša suodžiais, o perdažynėti kiekvienais metais židinį nebus patogu. Tai gi priėmus tinkamus sprendimus bus galima ilgai džiaugtis jaukia vidaus ar lauko židinio skleidžiama šiluma.