Pasistačius svajonių namą, norisi jame kuo greičiau įsikurti. Pamatų įrengimas, namo statyba, stogo dengimas, vidaus apdaila – tai pagrindiniai darbai, kuriuos reikia kokybiškai atlikti, kad svajonių namas stovėtų ilgai, o jame gyventi būtų labai gera.
Prieš klojant pamatus namui, atlikti grunto tyrimai turi parodyti, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys. Jeigu nustatoma, kad gruntiniai vandenys yra pakankamai aukštai, patartina įrengti drenažo sistemą aplink visą namą.
Besikaupiantis ir neturintis galimybės niekur nutekėti vanduo gali padaryti nepataisomą žalą namo pamatams, rūsiui, požeminiam garažui ir pačiam namui. Dėl nuolatinės drėgmės greitai pradeda pelyti rūsio sienos ir net namo grindys. Laikinai pelėsį galima išnaikinti šiuo metu rinkoje siūlomomis priemonėmis, bet tai būtų tik laikinas atsiradusios problemos pasekmės pašalinimas, o ne problemos sprendimas.
Ne vien tik dėl aukštai esančių gruntinių vandenų reikia įsirengti drenažą. Dideles nuolatinės drėgmės sankaupas gali sąlygoti ir gausūs krituliai, lėčiau garuojantis vanduo, vamzdynų ir paviršinių vandenų sutekėjimas. Specialistai, sklype atlikę tyrimus, galėtų tiksliai nustatyti, iš kur ir kodėl kaupiausi drėgmė, bei pasiūlytų optimalius iškilusios problemos sprendimo būdus.
Pamatų projektuotojai visada pataria drenažo sistemą įrengti paklojus namo pamatus. Žinoma, jei pamatų klojimo metu apie drenavimą nebuvo pagalvota, šį darbą galima atlikti ir pastačius namą. Tiesiog šiuo atveju teks atkasti dalį pamatų, o taip bus suardyta jau pasėta veja ar išklotos trinkelės. Bet geriau laiku ir kuo greičiau imtis darbų, o naujai užsėti veją tikrai paprasčiau, nei išnaikinti name įsiveisusį pelėsį. Drenažui įrengti, kaip ir daugumai statybos darbų, tinkamiausias yra šiltasis metų laikas nuo pavasario iki rudens.
Nustačius, kokia yra nuolatinio drėgmės pertekliaus priežastis, reikia detaliau ištirti grunto sluoksnius ir jų pralaidumą. Taip pat reikalinga žinoti, kur ir kokie yra artimiausi vandens telkiniai, vamzdynų sistemos, kanalai, į kuriuos patogiausia būtų nuvesti perteklinį vandenį. Topografinė sklypo nuotrauka, kurioje puikiai matomi visi pakilimai ir nuolydžiai, gali padėti racionaliai išvedžioti drenavimo sistemą. Detaliai ištyrus esamą situaciją, nustačius vietas, iš kurių vanduo atiteka į sklypą, taip pat išskyrus sausus sklypo plotus, kurių nereikia sausinti, galima imtis detalaus drenavimo sistemos projekto rengimo. Projekte turi būti nurodyti būsimos sistemos atstumai, reikalingų medžiagų kiekiai. Sklype susižymėjus pagrindinius sistemos taškus, galima imtis darbų.
Viršutinis įrengtos drenažo sistemos sluoksnis paprastai vadinamas drenuojamuoju sluoksniu. Šis sluoksnis sugeria vandenį, kuris nuteka tiesiai prie vamzdžių. Paprastai drenavimo sistemai naudojami perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo nuteka į šulinius. Jeigu netoli sklypo yra lietaus kanalizacija, į ją vamzdžiais galima nukreipti perteklinį vandenį. Jei lietaus kanalizacijos nėra arba ji labai toli, patariama įrengti PVC arba gelžbetoninius drenažo šulinius. Pastaruoju metu PVC šuliniai dažniau įrengiami, nes yra sandarūs, lengvi ir ilgaamžiai. Tam, kad į drenavimo vamzdžius kuo mažiau patektų šiukšlių, smulkaus grunto, reikalingos filtravimo medžiagos. Šių medžiagų funkcijas puikiai atlieka žvyras, smėlis, skalda, kokosų plaušai, pjuvenos, specialūs geoaudiniai. Per tam tikrą laiką drenavimo šuliniai prisipildo, o iš jų išsiurbti vandenį padeda specialūs siurbliai. Jeigu perteklinis vanduo drenavimo sistema bus nukreiptas į kokius nors vandens rezervuarus ar lietaus kanalizacijas, nereikės stebėti vandens lygio drenavimo šuliniuose ir rūpintis jo pašalinimu.