PAMATAI

Pamatas – tai būsimo pastato dalis, per kurią į pagrindą perduodama apkrova. Labai svarbu šiam statybų etapo įrengimui skirti ne ką mažiau dėmesio nei tolimesniems, nes būtent nuo šios dalies priklauso būsimo statinio ilgaamžiškumas ir eksploatacijos kokybė. Statybose pamatai skirstomi ir pagal sąlytį su pagrindu: seklieji, poliniai ir gilieji.Sekliųjų pamatų įrengimo principas labai paprastas: įrengiami iškastoje duobėje, kuri vėliau bus užverčiama gruntu bei sutankinama. Statinio apkrovą perduodama pagrindui tiktai padu, dėl šios priežasties nėra visiškai išnaudojamas medžiagos stiprumas. Rekomenduotinas gylis atsižvelgiant į techninius ir ekonominius požiūrius – 3-5 metrai.

Poliniai pamatai visą apkrovą perduoda per polių galus ir jų šonus. Šis variantas įrengiamas, kur randamas giliai slūgsantis stiprus gruntas.
Gilieji pamatai įrengiami, kuomet po pamatu 10-60 metrų gylyje slūgso stiprus gruntas. Pastarieji apkrovą perduoda padu ir šonais, dėl to, kad yra įgilinami arba įrengiami grunte. Daugelis specialistų rekomenduoja šiuos pamatus, dėl jų ekonomiškumo, nes žemės darbų dydis priklauso nuo jų tūrio, taip pat dėl kitos priežasties, nes yra gerai panaudojamos jų medžiagos bei pagrindo gruntų stiprumas.
Pastato viršpamatinė dalis paprastai būna atkartota pamatų kontūrų plane. Nuo viršpamatinės konstrukcijos formos ir nuo apkrovų rūšies, jų didumo ir gruntinių sąlygų priklauso būsimo pamato forma bei konstrukcinė sandara.
Dažnai pamatai vadinami juostiniais, dėl to, kad jie daromi po ištisinėmis sienomis nepertraukiamos juostos pavidalo. Rekomenduotinas šių pamatų įrengimas, kuomet kolonos išdėstytos tankiai ir jos veikiamos nemažų apkrovų.
Juostiniai pamatai įrengiami po vidinėmis ir išorinėmis sienomis. Jų įrengimo įvairovė didelė: surenkami betoniniai blokai, monolitiniai juostiniai, pavieniai stulpai, statomi kas 3-6 metrus. Stulpai statyboje pasirenkami tuomet, kai gruntas randasi giliau.
Ištisiniai pamatai pasirenkami, kuomet viršutinis pagrindo sluoksnis negalės išlaikyti būsimos apkrovos. Jei planuojama didelė apkrova, o atlikus geologinius tyrimus paaiškėja, kad stiprus gruntas randamas giliai, vienintelė alternatyva – polių kalimas. Sukalti poliai privalo būti sujungiami rostverku. Norint paskirstyti apkrovą tolygiai perduodant į plokštę, kolonų skersinių ir išilginių ašių kryptimis gali būti daromos monolitinės gelžbetoninės juostos, šiose juostose įrengiant lizdus kolonoms įstatyti.
Skaldytų akmenų pamatai pasižymi ilgaamžiškumu. Specialistų teigimu, jų eksploatacinis laikas nuo 100 iki 150 metų. Tačiau šie pamatai retai naudojami, nes turi trūkumą dėl savo aukštos įrengimo kaštų kainos.
Mediniai pamatai naudojami iki šiol. Šis variantas pasirenkamas vieno aukšto namams, kurie planuojami statyti miškinguose rajonuose. Statybų specialistų atlikti tyrimai įrodo, kad vandeniu apsemti mediniai poliai beveik nesuyra. Tačiau egzistuoja tokia sąlyga, jei pažemėja gruntinio vandens lygis bei pasikeičia grunto drėgmė – medinių polių eksploatacija sutrumpėja net iki 25 metų.
Net iki 200 metų eksploatacinio laikotarpio gali pasiekti akmenbetonio pamatai. Pastarieji, lyginant su skaldytų akmenų pamatais, įrengiami iį gerokai mažesnės frakcijos skaldytų akmenų. Dėl šių akmenų sudėties patys akmenys yra geriau sudedami ir pamatas tampa gerokai stipresniu.
Ilgaamže konstrukcija – laikomi gelžbetoniniai pamatai. Dėl jų stiprumo, galimas pamato slėgio perdavimas į didelį pagrindo plotą, kuomet pats pamato aukštis nėra didelis.  Šiuo atveju sutaupomos ne tik medžiagos, bet ir lėšos, skirtos žemės darbams.