Gręžtiniai pamatai

 Vienais svarbiausių pastato konstrukcinių elementų laikomi pagrindai ir pamatai, ir jų racionalus suprojektavimas bei statyba yra svarbūs ne tik ekonominiu, bet ir inžineriniu požiūriu. Projektuojant būsimą statinį, būtina iš anksto padaryti sprendimą, koks bus būsimas namas, ir tik tuomet apskaičiuoti pamatų tvirtumą, nes būtent nuo pamato tvirtumo priklauso ar būsimo statinio statyba bus sėkminga.
Šiandieninėje statyboje pastebima, kad namų savininkai dažniausiai reikalauja gilių pamatų. Pastarąjį penkmetį statyboje sparčiai populiarėja gręžtiniai pamatai.

Domina ir kainos aspektas.  Pasiteiravus specialistų, dėl pamatų įrengimo kainos –  dažniausiai sulaukiamas atsakymas, kad kaina svyruoja nuo 15 iki 30 procentų būsimo pastato kainos.
Pastebima tokia tendencija, kad gręžtiniai pamatai dažniausiai pasirenkami statant individualius, ypač karkasinius namus. Jei grunte yra molio – taip pat specialistai vienareikšmiškai rekomenduoja rengti gręžtinius pamatus. Pagrindinis šių pamatų privalumas: trumpas įrengimo laikas ir patvarumas. Namo savininkui pamatai patrauklūs ir dėl kainos atžvilgio. Žinoma, kainos įtakai turi pats gruntas, bei sunaudotų medžiagų kiekis.
Nauja gręžtinių pamatų technologija pasižymi pirmiausia ekonomiškumu, nes statybų metu leidžia sumažinti darbo sąnaudas ir medžiagas. Rengiant šiuos pamatus: į gruntą išgręžiamos skylės, į kurias įleidžiami armatūros karkasai, vėliau užpildomi betonu. Specialistų teigimu, gręžtinius pamatus naudoti reikėtų tuomet, kai geologinio pjūvio viršuje randasi silpni ar vidutinio stiprumo gruntai. Tokie gruntai negalimi būti statinių pagrindu. Gręžtinių pamatų įrengimas baigiamas, kai užpilamas betonas, į kurį įstatoma armatūra bei mentele sulyginamas betoninis paviršius.
Dažniausiai pasitaikomos klaidas, įrengiant gręžtinius pamatus – netinkamos gręžinių vietų sužymėjimas, gręžinių dugno užbyrėjimas šviežiu judintu gruntu, bei atlikus visus darbus, kuomet jau subetonuotas paviršius, jis nėra sulygintas pagal reikiamą aukštį ir armuojant rostverką ar statant jo klojinius atsiranda sunkumų.
Pastačius pamatus būtina juos izoliuoti. Statybose hidroizoliacija būna ir vertikali ir horizontali. Vertikalios izoliacijos įrengimas būna ant rūsio sienų išorinio paviršiaus.  Pats elementariausias vertikalios hidroizoliacijos būdas yra bituminio sluoksnio sienų padengimas, dar kitaip  vadinamas pačiu smalavimu. Žinoma, pasirenkant šį būdą yra išimčių, nes jei grunte yra smėlio – šis variantas negalimas. Molingame ir drėgname grunte būtina dar stipresnė hidroizoliacija. Yra gausybė pasirinkimų: nuo bituminės ritininės hidroizoliacinės dangos ir kitų būdų.
Kuomet siekiama gruntinio vandenų lygio molinguose ir drėgnuose gruntais sumažinimo, labai svarbus drenažo įrengimas. Rengiant drenažą bus reikalingi perforuoti plastmasiniai vamzdžiai, kurie apvynioti geotekstile. Šie vamzdžiai yra paklojami pamato pado lygiu, tačiau žemiau rūsio grindų. Norint, kad gruntiniai vandenys lengviau patektų į vamzdžius – būtina juos užpilti skaldos arba žvyro sluoksniais.
Pastebima, kad ties šaltais pamatais galimas drėgmės kaupimasis, jei visų pastatų konstrukcijų šiluminė varža yra gera. Todėl norint nesusidurti su tokiomis problemomis – būtina atlikti šiltinimo darbus. Atliekant šiltinimo darbus – geriausia pamatus šiltinti iš laukinės pusės, nors galimas variantas – vidinis šiltinimas. Būtina, kad pamato šiltinimo sluoksniai susilietų su laukine siena ir nepaliktų „šalčio tiltelio“. Statybinių prekių parduotuvėse pigiausia izoliacinė medžiaga – putų polistirolas. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad keli šios medžiagos minusai – graužikų veisimas joje ir medžiagos degumas. Kitas galimas šiltinimo variantas – ekstruzinis polistirenas. Ši medžiaga yra atspari atmosferos poveikiui ir gan patvari. Didžiausias minusas – kaina. Gan populiarus variantas pasirinkti akmens  vatą. Ji atspari ugniai, todėl apsaugo degias medžiagas ir kitas konstrukcijas nuo ugnies. Ji nepelija ir joje nesiveisia graužikai.  Pamatus akmens vata galima šiltinti tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Ant akmens vatos galima lieti betono sluoksnį, tačiau būtinai reikėtų dengti polietileninę plėvelę, norint, kad betonas neprarastų drėgmės ir gerai sukietėtų.